Tikriausiai studentai man pritars, kad mums vargiai galioja kalendoriniai metai: saviškius skaičiuojame nuo rugsėjo iki birželio ir, kol kiti stengiasi pabaigti visus darbus, kad sausio pirmąją pradėtų nuo švaraus lapo, mes gi žinom, jog praėjusių metų šešėlis neišvengiamai persekios sesijos pavidalu. Tad ir šventinė nuotaika atrodo prie knygų palinkusiuosius aplenkianti - jei ne išstatyti šokoladiniai Kalėdų seniai ir nuolaidos aguonoms (orais jau seniai negalime pasikliauti), kažin ar
...
Kaip ir kiekvieną penktadienio vakarą, Lietuvos radijo ir televizijos studijoje vyko tiesioginis „Duokim garo” laidos filmavimas. Gruodžio 4 dienos laida ratiliokams buvo ypatinga. Tądien buvome pakviesti ir paraginti atstovauti Žemaitijai, parodyti tai, ką geriausiai mokame, bei varžytis su Mažąja Lietuva. Nestokodami geros nuotaikos, linksmos muzikos, skambių dainų ir smagių šokių nusifilmavome pirmoje laidos dalyje, o antroje galėjome viską stebėti iš šalies, pasivaišinti gira bei
...
Iškritus pirmajam sniegui, papuošusiam ir Vilniaus senamiesčio stogus, „Ratilio“ sukvietė miestelėnus, dėstytojus, draugus, šeimas pabūti drauge ir kartu patirti karinių-istorinių ir našlaičių dainų bei sutartinių grožį sakralioje erdvėje – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Šiam koncertui ruošėmės visą rudenį. Programa buvo labai įvairi – vaikinų dainas mainė merginų sutartinės, žemaitiškų dainų gausmą keitė dzūkiškų melodingumas. Ratiliokai dainoms subtiliai pritarė psalteriu, ryla,
...
Pastaruoju metu lyg buvau praradęs tą smagumo jausmą, kuomet šeštadienį išvažiuoji „patūsint“ su „Ratilio“. Matyt, tai buvo tapę rutina, darbu, atsakinga užduotimi... Bet šį šeštadienį vėl skraidžiau padebesiais!
Trakų rajono kultūros centro pakviesti mes mielai išvažiavome į kapelų šventę „Prie ežerėlio“ pagruoti ir padainiouti žemaitiškai. Iš pradžių į „šventę“ pažiūrėjau skeptiškai – dažnai tai būna tik folkloro koncertai. Tačiau nuo pat pradžios gerą nuotaiką užvedė smagieji vedėjai –
...
Lapkričio 23 d. 18 val. kviečiame pasiklausyti mūsų koncerto Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12).
Jums atliksime specialiai šiam koncertui paruoštą programą, kurioje išgirsite rečiau girdimas ir gerai žinomas karines-istorines ir našlaičių dainas bei sutartines.
Koncertas yra Vilniaus universiteto Kultūros centro rengiamo ciklo „Muzikos valanda Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis.
Bilietus galite įsigyti BILIETAI LT. Įsigydami bilietus tiesiogiai paremsite ansamblį :)
Lauksime Jūsų!
 
Lapkričio23 plakatas 724x1024
Lapkričio 11-15 dienomis gražiausiose miesto erdvėse - Nacionalinėje Filharmonijoje, šv.Kotrynos bažnyčioje, Rotušėje - skambėjo įvairiausių tautų balsai. Aukštus skliautus pripildžiusios melodijos švelniai vedėsi už pažįstamų sienų tolyn į kraštus, iš kur yra kilusios. Kvepėjo kaitros palytėti žolynai, fjorduose žaidė vėjas, sviro prisirpusios vynuogių kekės, akmenuotoj pakrantėj putojo šaltos bangos, driekėsi akimis neaprėpiamos stepės, kalnų smailės raižė vakaro dangų... Peizažai mainėsi sulig
...

Rugsėjo 26-ąją, anksti anksti ryte, VU gamtos mokslų fakultetas buvo neįprastai neramus – ratiliokai tempė instrumentus ir tradicinius kostiumus ir, sukrovę visus koncertuoti reikalingus daiktus, sulipo į autobusą, kuris mus išvežė į šiaurę – tolimą Tartu miestą Estijoje. Jame rugsėjo 26-27 dienomis vykęs RegiOO festivalis buvo šios kelionės priežastis ir tikslas.

Po visos dienos kelionės atvykę į Tartu įsikūrėme viešbutyje ir patraukėme į netoliese esantį restoraną, kuriame mus pasitiko

...

Šį šeštadienį (rugsėjo 19 d.) Vilniaus universiteto Centrinių rūmų Didysis kiemas buvo pripildytas ne tik R. Vagnerio vestuvių maršo skambesio, turistų fotoaparatų blyksčių ir saulės spindulių, tačiau jį kaip rekiant sudrebino pirmoji, visą Vilniaus universiteto bendruomenę jungianti, tradicinių šokių vakaronė „Visas VU šoka“.

Iš pat pradžių žmonės nedrąsiai, akies kampeliu stebėjo, kaip šoka tautiniais kostiumais apsirėdęs jaunimas, kaip vyksta ši vakaronė, ar čia atėjo tik mokantys šokti ar

...

Su Ratilio laikas bėga stebėtinai greit, todėl ruduo ateina beveik nepastebėtas. Paskutinė mūsų žinutė – apie kelionę į Suomiją, bet tai dar nereiškia, kad po to vien tik tyliai ilsėjomės sugrįžę į gimtines. Taigi, trumpai apie tai, kuo gyvenom besibaigiant vasarai ir gyvenam prasidedant rudeniui.

Šokių stovykla: Liepos pabaigoje tikėtai ar netikėtai gausus būrys ratiliokų susitiko XII tradicinių šokių stovykloje, vykusioje Zyplių dvare. Penkios dienos valso, svingo, fokstroto ir kitų šokių

...
Laikas „ant ratų“: naujoji Ratiliokų karta nuo pirmų minučių kelia pasigėrėjimą: stalo žaidimai, dainos, pakili nuotaika ir geranoriškumas liejasi laisvai ir nenumaldomai. Įdomu, ką vadovės galvojo sėdėdamos autobuso pirmagaly ir besiklausydamos mūsų nepaliaujančio krykštavimo, išmoningai perkuriamų liaudies dainų ir nesibaigiančio vaikiško entuziazmo kuriant planus ir besidžiaugiant būsimu festivaliu.
„Ratilio“ kelte „ant bangų“: Algirduko išjudintos Ratiliokės įlėkusios į kelto šokių
...
Folklorui neabejingųjų kalendoriuose Joninės visada būna pažymėtos ryškia spalva ir numargintos laisvadienio planų prierašais. Ne išimtis ir ratiliokai, kurie nepaisydami dangaus išdaigų visad laikosi papročių ir susirenka draugėn švęsti Rasų. Tiesa, svarbios ne tik apeigos, bet ir nusistovėjusi kolektyvo tradicija trumpiausią metų naktį krikštyti naujus ansamblio narius. Penketukas – Julita (pernykštis lapas), Julija, Austėja, Augminas, Severija – ir du „vazonai“ Justinas ir Gintautas, kažin
...

Vargu, ar per savo gyvenimą esu praleidusi daugiau kaip vienerius ar dvejus „Skamba kanklius“ – jie visuomet man buvo viena iš didžiausių metų švenčių, su kuria savo svarba gali lygintis nebent Knygų mugė, Kaziukas ar „Baltica“. Paskutinis pavasario savaitgalis ir šįmet buvo suplanuotas: nuo ketvirtadienio iki sekmadienio – šokiai, iš toliau ir arčiau atvykusių folkloro mylėtojų koncertai, pasidainavimai... O kone svarbiausia – jau atidarymo koncerte nuklausius ir išsirinkus labiausiai

...

Ankstų rytąfeini kompanija patraukė įŽemaitėjės suostine Telšius. Ekipažas buvo kruopščiai parinktas kelionei į užsienį: turėjome ir keletą vertėjų iš tų kraštų, ir gidę, kuri nevengia anekdotų, ir importuotą iš Kauno šalies užkandžių beikolos (reklama) berniuką, ir psichologą, kuris padeda emocinio nuosmukio akimirkomis, ir, kaip visada, porą linksmintojų, tad važiavimas ne prailgo, priešingai – „pratrumpo“.

Kirtę sieną klausėmės gidės Loretos istorijų apie Telšių krašto istorinius,

...

Penktadienio vakarą vietoj sau įprastų veiklų susirinkome draugėn ir išvažiavom į Kernavę dalyvauti „Muziejų naktyje“. Įsikniaubusi į nėrinį (reikėjo baigti dovaną kitą rytą vykusioms buvusių ratiliokų – Akvilės ir Igno – vestuvėms) slapčiomis džiūgavau, kad dar neišvažiavus iš Vilniaus autobuse pasigirdo dainos – Lukas ir Milda visą kelią atkakliai laikėsi ir atidainavo už visus važiuojančius.

Laikas nuo laiko kilstelėdama akis, pro langus mačiau tik šmėžuojančią žalumą (paskutinis aiškus

...
„Jurgi, šildyk žemę“ vis dar tebeskamba galvoje važiuojant namo, po pažasčia pabrukus rūbų maišą, suvalgius paskutines vaflių ir ledų porcijas ir kartu su ratiliokais atidarius šiltąjį sezoną. Dainos žodžiai išsipildė: sugrįžę į Vilnių vis aikčiojam – viskas taip išsprogę šviesia žaluma, obelų žiedais ir besišypsančiais žmonėmis gatvėse, kad net sunku atpažinti tą patį miestą, kurį palikę, penktadienį iškeliavom į Palangą švęsti jau tradicinėmis tapusių Jurginių.
Šeštadieninė Jurginių šventė
...
2015 metu balondė 15 dėina Lėtoviu liaudės ė kultūras cėntrė „Ratilio“ kartu su „Labingio“ pristatė nesenē išlēsta Bruonės Teniukienės tautuosakas ė atsėmėnėmu knynga „Pamuoteli raganeli“. Knyngas sudarytuojė - mūsa vaduovė Milda Ričkutė. Kāp par pristayma sužėnuojuom, Bruonelē (tāp vėsum pažystamu vadynta) teka gyventė ėvairiuos žemaitėjės vėituos, dil tuo i anuos kalbuo, i dainuos pārsimaišė pėitū ė šiaurės žamaitiu patarmės. Bronelė yr pateikosi daugiau kāp 300 tautuosakas vėinetu, ėš
...

Šalta ir šlapia, paskubomis žingsniuoju per Bernardinų sodą, pusiau apsivilkęs tautinį kostiumą, toks keistas dvidešimt pirmo ir devyniolikto amžiaus derinys. Mano veidas ramus, tačiau truputį jaudinuosi – šiandien pirmą kartą užlipsiu ant scenos su ratiliokais.

Kovo 7 dieną, šeštadienį, pačiame Kaziuko mugės įkarštyje, „Ratilio“ pristatė Lietuvos etnografinius regionus: pademonstravo kostiumus, atliko kiekvienam kraštui būdingų dainų ir šokių. Man atmintyje labiausiai įstrigo ansambliečių

...
Šiemet Užgavėnės sutapo su Valentino diena, tad ir šventės tema – vestuvės. Apsirėdę įvairiausiais personažais – meškomis, gydytojais, ožiais – šurmuliavome Gedimino prospekte vykusioje mugėje. Ten ir blynų ragavome, ir, linksmiau padainavę ir pašūkavę, pyrago ir riestainių iš dosniųjų prekeivių gavome. Tačiau ne tik pavalgyti atėjome, turėjome atlikti ir svarbų darbą – rasti Morei jaunikį. Griebėmės instrumentų ir išsiruošėme į jaunikio paieškas. Daug buvo vyrų iš stuomens ir iš liemens,
...

Nuo pat vaikystės, to net pati gerai nežinodama, buvau susijusi su „Ratilio“. Užaugau „Racilukuose“- ansamblyje, įkurtame buvusios „Ratilio“ narės. Ir nors ratiliokai buvo nuolat geru žodžiu minimi kaip mūsų krikštatėviai, tada dar neįsivaizdavau, kas jie tokie, ir net pagalvoti negalėjau, kad kada nors ta šauni kompanija bus ir mano šeima.

 Tokie pasvarstymai vis įsikurdavo mano mintyse laisvomis minutėmis, kai pro praviras Didžiosios aulos duris, kviečiančias į Visų laikų ratiliokų vakaronę, nebūdavo

...
Lapkričio 30 dieną išsiruošėme į Berlyną, kur vyko tradicinė lietuviška Advento vakaronė. Kelionė buvo netrumpa – autobusu reikėjo įveikti net 1000 kilometrų. Važiavom pro Dzūkiją, išbandėme naujus ir prisiminėme senus Lenkijos kelius, pro autobuso langą matėme Varšuvą, Lodzę, Poznanę. Pirmąją naktį nakvojome Slubico miestelyje, esančiame visai netoli Vokietijos sienos.
 
Kitą dieną pasiekėme Berlyną! Deja, laisvo laiko daug neturėjome, tad savo planus aplankyti daug įžymių Berlyno vietų
...

Nauja knyga

Nuostabus laikas

Ratilio 50

Go to top