Žinia, jog net savaitę praleisime Rygoje, privertė lagaminus sunkinti knygomis. Dabar truputėlį nemalonu, kad suabejojome broliškojo miesto įvairove. Jau autobuse prof. A. Butkaus prakalba apie buvusią lietuvių imigraciją į Rygą ir juokus apie mūsiškių norą dirbti už grašius – paskatino žvelgti į kelionę kiek plačiau ir didžiuotis galimybe prisidėti prie „Lietuvos dienų“ renginio.
Susipažinę su viešbučiu-laivu, siaurais, tamsiais, bet blizgiais koridoriais (kurių veidrodžiuose sunku nepaklysti), kambarių gausybe ir jausmu lyg labirinte - jau pirmąjį vakarą išėjome pasikultūrinti ir užsukome į „Ala pagrabs“ (ne, čia ne mėgstančių išgerti šermenys, o „Alaus rūsys“) paklausyti TaRuta iš Ukrainos. Tąkart nė nepagalvojome, jog už poros dienų patys stovėsime ant scenos...
 
„Ratilio“ koncertų maratonas prasidėjo „Lietuvos dienų“ Rygoje atidarymu Latvijos universitete, kuris sutraukė ne itin daug susidomėjusiųjų (nors lietuvių Rygoje net 6000), tačiau praeinančių studentų žvilgančios akys smalsiai užsilaikydavo ties tautinio kostiumo spalvotomis klostėmis, o galvos smagiai linkčiojo į lietuvišką taktą. Negausus žiūrovų būrys paskatino repeticijomis konferencijų salėje ir  Rygos senamiesčio skvereliuose garsiai skelbti, kas tokie atvykę (nors ispanai, prašydami nusifotografuoti, turbūt nė nenumanė su kuo , vėliau pasakos draugams: „Čia su latvių muzikantais“...) Įpusėjus viešnagei, teko garbė apšildyti kojas ir pralaužti nedrąsos ledus sukant lietuviškus ratelius „Ala pagrabs“ vykstančiame Rygos šokių klubo vakare, o tada iki vidurnakčio pratrepsėti tradicinius latvių šokius bei taip prisivilioti puikių šokėjų į paskutiniąją vakaronę.
 
Po beveik savaitės įspūdžių: senamiesčio išmaišymo, pabuvojimo garsiajame Operos ir baleto teatre, dainų užtraukimo jūrai ir Dauguvai, muziejų lankymo, vakaronių, repeticijų - apsvaigę nuo įspūdžių ir „šikarno“ maisto, užtraukėme „Lietuvos dienoms“ Rygoje paskutinį „Sodauto“. Uždarymo renginyje „Ratilio“ vakaronė buvo baigiamasis akcentas, o lietuviškų vaišių stalas sukvietė su latviais dalintis ne tik šypsenomis, bet ir skambiomis dainomis.
 
Ir mes ten buvome – alų, midų gėrėme, per barzdą varvėjo, burnoj tarsi turėjome, o liko...nuotraukos
 
Indrė L.

Artimiausi renginiai

Nauja knyga

Nuostabus laikas

Ratilio 50

Go to top